Naujienos

Galerija „Vartai“ pristato parodą „Parafrazės“, kurią sudaro kūriniai iš privačių ir viešų kolekcijų

Nuo gruodžio 9 d. galerija „Vartai“ pristatys platų šiuolaikinio meno lauką aprėpiančią parodą „Parafrazės“. Ji meno mylėtojams suteiks galimybę susipažinti su kūriniais iš Austrijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Rusijoje bei Slovakijoje saugomų privačių ir viešų kolekcijų.

Lewben Art Foundation (Lithuania)Patricija Jurkšaitytė. Leonardo da Vinci. The Last Supper, 2014
Patricija Jurkšaitytė. Leonardo da Vinci. Paskutinė vakarienė, 2014

Nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. sausio 10 d. galerija „Vartai“ pristatys platų šiuolaikinio meno lauką aprėpiančią parodą „Parafrazės“. Ji meno mylėtojams suteiks galimybę susipažinti su kūriniais iš Austrijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Rusijoje bei Slovakijoje saugomų privačių ir viešų kolekcijų.

Parodos kuratorius Māris Vītols (Latvija)

Menininkai: Blue Noses Group (Alexander Shaburov and Vyacheslav Mizin, Rusija), Mario Chromy (Slovakija), Didier Fiúza Faustino (Prancūzija), Beatrice Gibson (JK), Dmitry Gutov (Rusija), Patricija Jurkšaitytė (Lietuva), Frančeska Kirke (Latvija), Cristina Lucas (Ispanija), Mathieu Mercier (Prancūzija), Maarit Murka (Estija), Pavel Pepperstein (Rusija), Ievgen Petrov (Ukraina), Miervaldis Polis (Latvija), Marija Teresė Rožanskaitė (Lietuva), Pavla Scerankova (Slovakija), Markus Schinwald (Austrija), Elaine Sturtevant (JAV), Lilli Thießen (Austrija), Audrius Puipa & Gintautas Trimakas (Lietuva)

Paroda telkiasi į apropriacijos (pasisavinimo) veiksmu grįstas menines praktikas ir siūlo stebinančią kelionę per pasaulio meno istoriją, kurios geriausi pavyzdžiai teikia neišsemiamų įkvėpimo šaltinių šiandienos menininkams. Prieš pusę amžiaus įtakinga JAV menininkė Elaine Sturtevant pribloškė pasaulį perkūrusi puikiai žinomus įžymių vyrų menininkų kūrinius. Jos pirmojoje personalinėje parodoje, surengtoje 1965 m., buvo eksponuojamos Andy Warholo „Gėlių“, Jaspero Johnso „Vėliavos“ ir Franko Stellos koncentrinių paveikslų „kopijos“. Per visą ilgą meninę karjerą (mirė 2014 m. gegužę) E. Sturtevant pasitelkdavo kitų menininkų darbus ir paversdavo juos savo kūriniais. Dalis kritikų sveikino jos drąsų individualumą, tačiau kiti smerkė kaip viso labo plagijuotoją. „Tas pats yra kopija, bet tai nėra tas pats“, – tvirtino menininkė, karštai gindama savo metodą, iš pagrindų kvestionavusį tokias fundamentalias sampratas, kaip autorystė, lytis ir originalumas. E. Sturtevant, kurios kūrinys „Revoliucija – tai mes“ demonstruojamas šioje parodoje, kartais buvo vadinama „apropriacijos meno motina“, tačiau pati nemėgo šios sąvokos ir buvo linkusi vadinti savo kūrybinį metodą „pakartojimu“. Pakartojimo veiksmas atliekamas bet kokia kūrybinės veiklos forma: plagijavimu, citavimu, parodija, intertekstualiu žaismu – tai neatsiejama įvairių meninių tradicijų dalis. Tačiau akivaizdžiausiai ankstesnių epochų meninį palikimą naudoja paprastai postmodernistiniu vadinamas menas, čia šis palikimas traktuojamas kaip kūrybos „statybinė medžiaga“ ir dažniausiai tam pasitelkiamas apropriacijos metodas. Integruotos nuorodos į meno istoriją naujuose kūriniuose taip pat dažnai numato praeities kultūros elementų vertinimą, neretai su ironijos atspalviu.

Viena iš sąvokų, vartotų italų rašytojo ir filosofo Umberto Eco postmoderniai kultūrai apibūdinti, yra „intertekstuali enciklopedija“ – tai tekstas, apimantis ir nuorodas į kitus tekstus; šių nuorodų atpažinimas leidžia geriau suvokti tekstą. Šios parodos žiūrovai turėtų iš anksto suprasti, jog gebėjimas atpažinti aproprijuotus kūrinius yra būtina naujų darbų suvokimo sąlyga. Iš esmės tai kvietimas žaismingai patikrinti savo erudiciją. Žiūrovas turėtų stengtis surasti kūriniuose esančias akivaizdžias ir atpažįstamas nuorodas, flirtuojančias su intertekstualumu. Tokiu būdu menas žaidžia su savo paties istorija. Be to, daugiasluoksnis nuorodų tinklas kuria savotišką postmodernų labirintą. Šis neturi nei centro, nei periferijos, taip pat neturi ir išėjimo – galimai yra begalinis. Labirinto kontūrai keičiasi priklausomai nuo kiekvieno keliautojo erudicijos, dėmesingumo, netgi kantrybės. Šiai kelionei nereikia gido. Yra rizikos, jog net didžiausias meno mylėtojas, apsiginklavęs eksponuojamus kūrinius komentuojančiu vadovu po parodą, gali virsti nuobodžiaujančiu turistu. Jokių komentarų nebus.

Māris Vītols

Parodos partneris: asociacija „Latvijos kultūriniai projektai“
Globėjas: Vilniaus miesto savivaldybė

Kūrinius skolina:

ABLV Bank collection for the Contemporary Art Museum (Latvija)
Lewben Art Foundation (Lietuva)
Modern Art Center (Lietuva)
Mūkusla Art Salon collection (Latvija)
Collection Vilma Dagilienė (Lietuva)
Collection Milan Dobnak (Slovakija)
Collection António Gomes de Pinho (Portugalija)
Collection Colette and  Michel Poitevin (Prancūzija)
Collection Puipa Family (Lietuva)
Collection Slava Nakovska and Nedko Solakov (Bulgarija)
Regina Gallery (Rusija)
Collection Rolandas Valiūnas (Lietuva)
Collection Irina and Māris Vītols (Latvija)
Collection Erwin Wurm (Austrija)

Jungtinių Tautų būstinėje pristatyta Ray Bartkaus instaliacija „Gaublys“ Šiaulių dailės galerijoje atidaroma personalinė Aido Bareikio paroda „Atkakliai įsiėdęs”
01 lt2 02 lt 03 lt 04 lt 05 lt 06 lt 07 08 09