Naujienos

Paroda „Pagoniškos Lietuvos tapytojas Kazimieras Alchimavičius“

Spalio 29 dieną Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) atidaroma paroda „Pagoniškos Lietuvos tapytojas Kazimieras Alchimavičius“, skirta 180-osioms dailininko gimimo metinėms. Parodoje eksponuojamas ir Kazimiero Alchimavičiaus paveikslas iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos.

image print 1 19937968
Kazimieras Alchimavičius. Tatrų slėnyje, 1887. „Lewben Art Foundation“ kolekcija

Kazimierą Alchimavičių labiausiai išgarsino didelio formato paveikslai, vaizduojantys Lietuvos senovę, ir ypač pagonybės laikų istoriją ir mitologiją („Milda“, „Gedimino laidotuvės“, „Lizdeika su dukterimi Pajauta ant Perkūno šventyklos griuvėsių“, „Margirio mirtis“ ir kt.). Dėl šios priežasties jis dažnai yra vadinamas pagoniškos Lietuvos tapytoju, „tapybos Adomu Mickevičiumi“.

Dailininkas kilęs iš buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių (gimė 1840 m. gruodžio 20 d. Dambravoje, Lydos apskrityje), gimnaziją baigė Vilniuje. Priklausė tai Lietuvos ir Lenkijos dailininkų kartai, kurios gyvenime ir kūryboje ryškų pėdsaką paliko 1863 m. sukilimas. Kovęsis Vilniaus ir Lydos apylinkėse, po sukilimo K. Alchimavičius buvo ištremtas į Vierchchutorą už Uralo, kur praleido šešerius metus. Po amnestijos apsigyveno Varšuvoje, mokėsi Peterburgo dailės akademijos globojamoje Piešimo klasėje (Klasa Rysunkowa) ir privačioje Wojciecho Gersono studijoje. 1873–1875 m. dailės studijas tęsė Miuncheno dailės akademijoje pas Alexanderį Wagnerį, 1876–1878 metus praleido Prancūzijoje. 1877 m. pabaigoje ar 1878 m. dailininkas apsigyveno Varšuvoje, 1880 m. čia atidarė tapybos studiją, nuo 1890 m. dėstė piešimą Bronisławos Poświkowos tapybos ir skulptūros mokykloje. K. Alchimavičius mirė 1916 m. gruodžio 31 d. Varšuvoje, palaidotas Povonzkų kapinėse.

Dailininkas tapė monumentalias neoromantines kompozicijas Lietuvos istorijos ir mitologijos temomis, Vilniaus apylinkių, Tatrų ir Pieninų kalnų peizažus, buitines kompozicijas, portretus, sukūrė paveikslų 1863 m. sukilimo ir tremties temomis, paveikslų ir sieninės tapybos kompozicijų bažnyčioms. Dažnai įkvėpimo jis sėmėsi iš poetų romantikų kūrybos, sukūrė 12-os paveikslų ciklą Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ motyvais.

K. Alchimavičius dalyvavo parodose Lenkijoje, taip pat Vilniuje (1893, 1897, 1899, 1902, 1905, 1908, 1911, 1914 m.), Peterburge, Miunchene, Vienoje, Paryžiuje, Berlyne, Gente, Čikagoje, San Franciske, Los Andžele ir kt. Buvo aukštai vertinamas kritikų, pelnė ne vieną apdovanojimą. 1888 m. Peterburge už kompoziciją „Gedimino laidotuves“ jis gavo pirmąjį Dailės draugijos prizą, o 1889 m. Paryžiuje už tą patį kūrinį – aukso medalį. 1890 m. už paveikslą „Milda“ dailininkui buvo įteikta pirmoji premija W. Gersono vardo konkurse, o 1891 m. už tą patį kūrinį Tarptautinėje dailės parodoje Berlyne – mažasis aukso medalis. 1893 ir 1898 m. K. Alchimavičius gavo žurnalo „Tygodnik Ilustrowany“ apdovanojimus, o 1894 m. parodoje Lvove – sidabro medalį. Palankius dailės kritikų vertinimus lydėjo kolekcininkų susidomėjimas. K. Alchimavičiaus kūriniai meno rinkoje buvo labai paklausūs. Deja, Lietuvoje ilgą laiką turėjome tik keturis šio dailininko kūrinius, saugomus Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, – du tapybos darbus, XX a. pradžioje paties dailininko padovanotus Vilniaus meno ir mokslo muziejui, ir du piešinius. Džiugu, kad per 30 atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų Lietuvos kolekcininkų dėka jų skaičius išaugo ir 180-osioms dailininko gimimo metinėms skirtoje parodoje galime parodyti jau ne keturis, o penkiolika įvairių žanrų ir temų kūrinių. Tarp jų yra ir garsiosios „Mildos“ replika, paties dailininko nutapyta 1910 m.

 

Pagoniškos Lietuvos tapytojas Kazimieras Alchimavičius
Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, Vilnius)
2020 10 29–12 13

 

 

 

 

Zuza Golińska solo paroda „Raudonoji milžinė" Vroclavo šiuolaikinio meno muziejuje Naujas kūrinys kolekcijoje – John Akomfrah fotografija
01 lt2 02 lt 03 lt 04 lt 05 lt 06 lt 07 08 09