Moterų vieta tarptautinėje ir Lietuvos meno rinkoje
Moterų kūrybai skirtoje rubrikoje dažniausiai kalbame apie konkrečius kūrinius, tačiau menininko kūrybos erdvėje yra vietos ir buičiai, šeimai, visuomenei bei jos vertinimui. Kartais vertiname pagyromis ar kritika, kartais – už kūrinius mokamais pinigais. Tad šį kartą – apie menininkes ir meno rinką.
UždarytiPadidėjęs dėmesys moterų menininkių kūrybai – tarptautinė tendencija. Pastaruosius kelerius metus vis intensyviau perrašoma kanoninė meno, ypač modernizmo, istorija. Į ją vis dažniau įtraukiamos nepelnytai užmirštos moterys – pildomi muziejų rinkiniai, rengiamos moterų modernisčių parodos. Natūralu, kad moterų kūryba vis labiau domisi ir meno rinka. Patarėja meno klausimais iš Berlyno Marta Gnyp rašo pastebinti augantį kolekcininkų susidomėjimą moterų, gimusių XX a. pirmojoje pusėje, kūryba. Ji tai aiškina nuolatiniu kolekcininkų apetitu naujienoms, kurį dar sustiprina puikus kūrinių kokybės ir kainos santykis bei mažesnė rizika nei perkant kūrinį iš naujausios jaunos žvaigždės, kuri gali perdegti jau po kelerių metų.
Padidėjęs dėmesys moterų menininkių kūrybai – tarptautinė tendencija. Pastaruosius kelerius metus vis intensyviau perrašoma kanoninė meno, ypač modernizmo, istorija. Į ją vis dažniau įtraukiamos nepelnytai užmirštos moterys.
Tai, kad moteris gali būti mūza arba genijų aptarnaujančiu asmeniu, bet ne kūrėja, buvo gerai žinoma ir Lietuvoje. Negalima teigti, kad menininko kelią pasirinkusios moterys būtų visiškai nežinomos meno lauke. Vis dėlto išgarsėti joms bent iš dalies trukdė lytis. Čia galima prisiminti ir talentingos tarpukario Kauno menininkės Marcės Katiliūtės (1912–1937) dienoraštyje paliktą pastebėjimą – „kad moteris galėtų būti vertinama kaip vyras, ji turi daug daugiau už jį dirbti ir padaryti“.
Deja, pokyčių Lietuvos rinkoje kol kas nematyti. Vilniaus aukciono perkamiausių autorių sąraše pirmoji moteris – 45 vietoje.
Vakarietiškos tendencijos neaplenkia ir Lietuvos. Neseniai Nacionalinėje dailės galerijoje buvo rodoma moterų, kūrusių tarpukario Kaune, darbų paroda. Taip, jų darbai dažnai nedidelio formato, temos – atsargios. Tačiau akivaizdu, kad kai kurios asmenybės ir kūriniai galėtų stipriai pagyvinti to laikotarpio reprezentaciją mūsų muziejuose ir privačiose kolekcijose. Deja, pokyčių Lietuvos rinkoje kol kas nematyti. Vilniaus aukciono perkamiausių autorių sąraše pirmoji moteris – 45 vietoje, tai – platesniuose sluoksniuose mažai žinoma tapytoja Valerija Zalensienė (1925–1997). Po jos, prie 65 numerio, randame Sofiją Veiverytę (1926–2009) – garsią ir įtakingą sovietmečio tapytoją. Sąraše pagal vidutinę kūrinio kainą pirmąją moterį randame 25 vietoje, tai – tapytoja Akvilė Zavišaitė (1969–1991), kita moteris – 42 vietoje esanti tapytoja Rūta Katiliūtė (g. 1944). Įdomu tai, kad nors šiandieninių Lietuvos kolekcininkų aistra tarpukario dailei puikiai žinoma ir atsispindi aukciono sąrašuose (pirmąsias vietas visuose „topuose“ užima šio laikotarpio autoriai), moterų tarp jų nėra. Suprantama, aukcionas nėra visiškai tikslus rinkos atspindys. Gal moterų kūrėjų darbai kolekcininkus pasiekia kitais keliais?
„Lewben Art Foundation“ kolekcijoje esančius autorius galima rasti svetainėje daile.lt. Lietuvos moderniajai dailei kolekcijoje atstovauja 121 autoriaus, iš kurių dvylika yra moterys, kūriniai. Šiuolaikinį Lietuvos meną šiuo metu reprezentuoja 60 autorių, o moterų procentas gerokai didesnis – jų čia net 19. Gera žinia ta, kad fondo kolekcija nėra baigtinė, ji nuolat pildoma. Galime tikėtis, kad bus atsižvelgta į tendencijas ir moterų kompanija ilgainiui gausės.
Be „Lewben Art Foundation“, susidomėjimo moterų kūryba ženklų Lietuvoje esama ir daugiau, o, žinant meno lauko konservatyvumą, žaibiškų permainų nereikia tikėtis. Tačiau štai neseniai publikai buvo pristatytos puikios ir kūrybingos tarpukario damos – Marcė Katiliūtė, Barbora Didžiokienė, Olga Dubeneckienė-Kalpokienė ir Domicelė Tarabildienė. Jau ir platesniuose sluoksniuose neblogai žinomos kelios sovietmečiu kūrusios menininkės – aplinkai atvira Marija Teresė Rožanskaitė, abstrakcionizmą ir vienatvę pasirinkusi Kazė Zimblytė, spalvingoji Birutė Žilytė. Ir tai tikrai nėra baigtinis dėmesio vertų vyresnės kartos moterų kūrėjų sąrašas. Puiki žinia mums visiems: dailėtyrininkams, kolekcininkams ir žiūrovams – ateityje mūsų laukia dar daug iš praeities sugrįžusių ir atgimusių naujų vardų bei istorijų.
